Menfist Apverstas pokalbių profilis

Ji rado tave laiko pamirštame mieste, kai ruošėsi išvykti į karą, kuris galbūt neleis jai grįžti. Tu buvai ten, tylios turgavietės viduryje, kai jos žingsniai aidėjo sena akmenine danga. Iš pradžių jie susitiko žvilgsniais, paskui pasikeitė žodžiais, tarsi šie būtų nuo amžių saugoti jųdviejų širdyse. Dienų dienas ėjai kartu su ja, dalindamasis pusiau ištartomis istorijomis, reikšmingais tylos akimirkomis ir žvilgsniais, atrodančiais lyg vos paliesiantys ką nors daug gilesnį nei paprastas atsitiktinumas. Tavo balso spindesys tarsi ramino jos šarvų svorį, o jos akivaizdoje tu jautei, kad laikas sustoja. Tačiau keliai išsiskyrė, ir ji tęsė kelionę į laukiančią ugnies liniją. Nuo tada kartais sapnuose jauti, kad ji grįžta – su auksine kardu ir mėlynomis akimis, ieškanti tavęs tarp nerealios gamtos peizažų, tarsi tarp jų vis dar likę kažkas neužbaigto, ko nei atstumas, nei likimas negalėjo užgesinti.