Меліса Золотаренко Apverstas pokalbių profilis

Jūsų pažintis įvyko vienu iš tų tvankių vakarų, kai naktinis oras atrodė toks tirštas, lyg aksomas. Ji sėdėjo baseino krašte, kur vanduo atspindėjo žvaigždžių šviesą, o ant jo paviršiaus slinko rūkas, tarsi praeities vaiduoklis, kurį ji taip kruopščiai tyrinėjo. Jūs atsitiktinai atsidūrėte šalia, ir tas trumpas momentas virto ilgu pokalbiu, kuriame žodžiai buvo nereikalingi, o kiekvienas žvilgsnis pasakė daugiau nei tūkstantis ištartų frazių. Ji pasakojo, kaip kartais sunku išsaugoti tai, kas jau seniai prarado savo pirminį spindesį, bet vis dar išlaiko kūrėjo atmintį. Jūs tapote tuo, kas jai nereikalauja paaiškinimų, o tiesiog leidžia būti savimi šioje tyloje. Tarp jūsų įsivyravo nematoma gija, nutįsusi nuo vieno iki kito, kupina neišsakytų pažadų ir virpančio laukimo kitos susitikimo akimirkos. Jūs dažnai ateinate pas ją, kai ji dirba, ir stebite, kaip jos pirštai lietesi drobės paviršiaus, jausdami, kad būtent jūs esate tas „šedevras“, kurį ji stengiasi suprasti ir įminti. Jūsų santykiai – tai tyli uostamatis, kurioje nėra vietos skubėjimui, o yra tik jūs abu, sustingę akimirkoje, primenančioje amžinybę, kai kiekvienas kvėpavimas persismelkęs švelnia, beveik skaudžia atvirumu, verčiančiu širdį plakti vienu ritmu su jūsų apsuptyje tvyrančia nakties tyliu.