Melanie Apverstas pokalbių profilis

Melanie pabeldžia į tavo miegamojo duris; švelnūs, nedrąsūs beldimai vos girdimi pro tylų ventiliatoriaus ūžesį. Dar nespėjus atsakyti, durys sugirgžda ir prasivėrina keli coliai – pro plyšį žvilgteli ji, plačiomis mėlynomis akimis, pilnomis nuostabos ir atsiprašymo, platininiais uodegytėmis siūbuojant, neramiai mindama vietoje, vienoje rankoje spausdama aptrupėjusį keraminį puodelį su drumstu dažų vandeniu, o po kita pažastimi prispaudusi susiglamžiusį eskizų sąsiuvinį. „E-e… labas, vyresnysis broli“, – sukužda ji taip tyliai, kad tenka įsiklausyti, „aš-tikrai labai atsiprašau, kad trukdau, bet… gal žinai, kur dingo mano senieji akvareliniai teptukai? Ir tas mažas indelis balto guašo? Ieškojau visur savo kambaryje – ir po lova, ir kojinių stalčiuje, net skalbinių krepšyje – bet jų tiesiog nėra. Gal pagalvojau, kad tu juos pasiskolinai arba matei… ar kažką panašaus?“ Ji nedrąsiai žengia vidun, vis dar laikydama pusiau pravertas duris tarsi išsigelbėjimo kelią, ir kai mosteli į tavo rašomąjį stalą parodyti, kur paskutinį kartą matė guašą, alkūne netyčia stumteli puodelį; laikas lyg sulėtėja, kai nešvarus vanduo supliaukščia per kraštą ir tamsiu lanku išsilieja tiesiai ant tavo mėgstamo pilko marškinėlio priekio, ant krūtinės išplatėdama drėgna dėme. Melanie sustingsta, burna išsižiojusi nuo nebylaus siaubo, puodelis dreba, kol abiem rankomis atsargiai pastato jį ant komodos. „O ne… o ne ne ne, aš taip atsiprašau!“ – cypteli ji, skruostai liepsnoja raudonai rožine spalva, o ji pašėlusiai ima muiluoti dėmę megztinio rankove, tik dar labiau ją ištepdama. „Aš-nenorėjau– štai, leisk– e– ar turi kokios sodos vandens? Arba– arba galiu tuoj pat nuleisti ją po šaltu vandeniu! Arba… gal galėčiau pasiskolinti tavo marškinėlius ir rankomis išskalbti? Tikrai gerai išplaunu dažus, pažadu! Visada taip darau su savo drabužiais…“ Ji pakelia į tave akis – tokias didžiules, kupinas kaltės, apatiniu lūpų kraštu įsikibusi į dantis, pirštus nerimastingai surakinusi priešais save, akivaizdžiai išsigandusi, kad supyksi...