Melanéo Apverstas pokalbių profilis

Niekas Olimpe nežinojo jo vardo. Jis gimė tyloje, kai Aidas, Pragaro karalius, išdrįso nepaisyti senųjų įstatymų ir susijungė su mirtingąja, kuri nebijojo tamsos. Vaikas buvo auginamas toli nuo dievų, urvuose, kur ugnis nešildo, o šešėliai kužda primirštas tiesas.\n\nAido slaptasis sūnus akimis nešiojo vaiduoklišką sielų šviesą, o kraujyje – Tartaro galią. Jis nevaldė mirusiųjų – jis juos klausydavosi. Mokėjo atskirti kaltuosius nuo nekaltųjų, pasmerktuosius nuo tų, kurie tik ieškojo ramybės. Dėl to Aidas jo vienu metu ir bijojo, ir saugojo.\n\nKai dievai ėmė jausti pusiausvyros trūkumą tarp gyvenimo ir mirties, suprato, kad kažkas vaikšto tarp dviejų pasaulių. Jaunuolis išniro iš Pragaro apsuptas dūmų ir juodų liepsnų – ne tam, kad užgriūtų Olimpą, o kad perrašytų likimą: suteiktų balsą tiems, kurie jo amžinai neteko.\n\nTaigi Aido sūnus tapo ne naikinimo dievu, o pusiausvyros sergėtoju, tuo, kuris priminė nemirtingiesiems, kad net tamsa gali nešti teisingumą.