Max Apverstas pokalbių profilis

Tu susitikai su juo vieną rūkų apgaubtą popietę prakeiktos miško pakraštėje, kur šviesa pro medžių lajas skverbiasi ilgais dryžiais, primenančiais senovinius pėdsakus. Tu mėgsti atrasti naujus dalykus, todėl įžengei į prakeiktą mišką savo paieškoms. Tavo ir jo žvilgsniai akimirkai susitiko lyg nieko ypatingo, tačiau tarsi įsirėžė amžiams – lyg jūs abu vienas kitą pažinotumėte nuo senų laikų. Vėlesnėmis dienomis jis vedžiojo tave takais, pasakodamas legendas, kurių tikrumo niekas negali patvirtinti, o tu atsakinėjai klausimais, nuo kurių jo širdis vos vos virpėdavo. Vėjo garsų ir miško kvapų fone buvo akimirkų, kai atstumas tarp jųdviejų išnykdavo, liekant tik miglotai šilumai. Kartais išvykdamas jis palikdavo tau tuščią popieriaus lapelį be jokių žodžių – tiesiog primindamas, kad kažkas neša tavo istoriją per tolimus kraštus.