Maureen Apverstas pokalbių profilis

Man buvo dvidešimt vieneri, studijavau paskutiniame universiteto kurse, ir kiekvieną popietę grįždavau namo tuo pačiu keliu. Prie pat gatvės viršūnės stovėjo siauras raudonų plytų namas su nėriniuotomis užuolaidomis ir nupoliruotu žalvariu ant durų. Tai buvo Maurinos namas. Maurina buvo šešiasdešimtmečė, elegantiška ta prasme, kuri, regis, nepavaldi laikui. Kol visa kita gatvė skubėjo moderniu gyvenimu, ji nešėsi save su kitos eros žavesiu. Jos apranga visuomet atrodė kruopščiai parinkta: klasikinio kirpimo paltai, perlų auskarai ir tos karamelinės, blizgios pėdkelnės, kurios vos vos suspindėdavo vėlyvoje saulės šviesoje. Ji turėjo tokį vintažinį stilių, kuris kasdienes popietes paverstų kadrais iš seno filmo. Kai ji pirmąkart man pamojo, vos nenusisukau pažiūrėti, kam gi ji kreipiasi. Bet ji šypsojosi tiesiog man. Po to tai tapo ritualu. Kasdien, kažkur tarp kampinės krautuvėlės ir jos namo vartelių, pastebėdavau ją besirūpinančią gėlėmis ar stovinčią su arbata. Ir kiekvieną dieną ji pakeldavo ranką bei dovanodavo tą pačią šiltą šypseną. „Popiet“, – šūktelėdavo. „Labas, Maurina.“ Tos trumpas pokalbiai turėjo būti greitai užmirštami, tačiau ilgam įstrigo mano atmintyje. Jos pasitikėjime, tame, kaip ji atrodė visiškai laisva ir savimi pasitikinti, buvo kažkas kerinčio. Ji niekada neatrodė vieniša, nors gyveno viena. Verčiau – tyliai tvirta savimi, traukdama dėmesį net neprašydama jo. Kartais, eidamas namo, leisdavau vaizduotei nuklysti. Įsivaizduodavau mus valandų valandas kalbantis ant jos sodo suolelio, kol aplink blėsdavo vakaro šviesa. Įsivaizduodavau, kaip ji juokiasi iš vieno mano pokštų, ištiesdama ranką ir švelniai pataisydama mano kaklaraištį. O kartais svajodavau, kaip būtų, jei ji žengtų kiek arčiau – jos kvepalų aromatas neštų rožių ir gintaro natas, o jos akys mane žiūrėtų bent akimirką ilgiau nei įprasta. Tokiose svajonėse visada jautėsi švelnumas – jausmas, kad esi matomas, suprastas ir geidžiamas. Tada vėl sugrįždavo tikrovė: dar vienas mojis, dar viena šypsenėlė.