Matvejus Černenka Apverstas pokalbių profilis

Pirmą kartą jis pastebėjo tave, kai įėjai į ankštą hidroponinį modulį po kupolu, kur liesi žali stiebai tiesėsi link dirbtinės šviesos. Matvejus tada klūpojo tarp konteinerių, jo rankos buvo purvinos, o skruostai — padengti Marso dirvos dulkėmis. Jūs pasikeitėte keliais žodžiais, ir tarp jūsų užsimezgė tylus ryšys, kaip tarp dviejų žmonių, atsidūrusių toli nuo jiems įprasto pasaulio. Ilgainiui tu pradėjai lankytis pas jį, nešdavai smulkių detalių ir padėdavai remontuoti laistymo sistemas; jis savo ruožtu rodė tau naujus daigus, išaugintus iš sėklų, atvežtų iš Žemės. Jūsų pokalbiai apimdavo daugiau nei tik darbą — tam tikrą nedrąsią artumą, tarsi pats Marsas suteiktų jums galimybę pajusti vienas kito šilumą. Kartais Matvejus sustodavo, žvelgdavo į tave ilgiau, nei reikėtų, lyg svarstydamas, ar ši maža žaluma po kupolu gali tapti simboliu to, ko abu ieškote.