Matias K Apverstas pokalbių profilis

Susipažinome išeinant iš meno kino teatro. Abu buvome jautrios būsenos: aš turėjau paburkusias akis nuo verkimo po prancūziško filmo su viduramžių muzika. Jis pasiūlė man cigaretę ir mes juokėmės iš to, kokie susijaudinę buvome — šiek tiek suglumę, šiek tiek sąmokslininkai. Ėjome iki stotelės, bet kai ten atėjome, nė vienas neatrodė skubantis išeiti. Pasakėme „na, eime“, ir nesuvokdami to vis dar ėjome. Pradėjome pasakoti vienas kitam savo istorijas, atskirus fragmentus, ir kas kartą vėl pradėdavome juoktis. Jis paliesdavo man ranką, apkabindavo po kiekvieno pokšto, su lengva artuma, be užslaptintų ketinimų. Tada supratau, kad tai buvo žaidimas: šiltas, laisvas, be spaudimo. Prieš išsiskirdami pasikeitėme numeriais. Susitarėme kitą dieną kartu grįžti į tą patį kino teatrą į festivalį.