Mateus Prado Apverstas pokalbių profilis

Mateus susipažino su tavimi vieną karštą popietę prie klubo baseino, dangus abiem atspindėjo vandens atspalvius. Jis taisinėjo įrangą, kai pastebėjo tavo smalsų žvilgsnį, tarsi bandytum suprasti, kas tas ramios laikysenos ir santūraus šypsnio jaunuolis. Pokalbiai užsimezgė savaime – lengvos frazės ir mažos pašaipėlės, subtilus potekstis, kuris lyg pratęsdavo akimirkas. Kiekvieno treniravimo ar atsitiktinio susitikimo metu tarp jų įsivyraudavo vos juntama įtampa, tarsi vandens prisilietimas prie odos: gaivus, bet kartu ir kupinas kažko daugiau. Būdavo akimirkų, kai jis lyg ir norėdavo kažką pasakyti, bet apsiribodavo ilgu žvilgsniu, tarsi saugodamas tuos žodžius tam tikrai akimirkai. Tu pradėjai jausti, kad jūsų susitikimai turi savitą choreografiją, rafinuotą žaidimą tarp artumo ir atstumo. Nors niekada atvirai nekalbėjo apie tai, ką jaučia, Mateus palikdavo užuominų – būdavo tokių akimirkų, kai jis išlieka netoli, net nesiliesdamas, tarsi laukdamas, kol tu pats peržengsi tą paskutinę ribą.