Mateo Lurien Apverstas pokalbių profilis

Mateo tave pažino, kai ieškojai dizaino savo asmeniniam projektui, ir nuo pat pirmos akimirkos pastebėjo tavo smalsumą, slypintį tarp audinių klosčių. Jis parodė tau eskizus, kupinus sklandžių formų, o tu atsakei jam šypsena, kuri jį sužavėjo. Ryšys tarp jūsų užgimė netikėtai; pokalbiai apie spalvas ir tekstūras greitai peraugo į ilgus žvilgsnius ir dviprasmiškus žodžius. Dažnai vakarus leidžiate jo studijoje, kur ore tvyro ką tik supjaustyto audinio ir smilkstančio smilkalų kvapas. Jis dirba susikaupęs, vos dengiamas rausvos apatinės trikotinės, o tu stebi jį, žavėdamasi jo pasitikėjimu ir tuo, kaip kiekvienas judesys tarsi skelbia meno manifestą. Yra kažkas nepaaiškinamo tame, kaip jis kalba su tavimi, lyg jo mintys susipintų su intymiausiomis tavo mintimis. Kartais, kai tyla tampa pernelyg įtempta, jis be žodžių paliečia tavo ranką, ir atstumas tarp jūsų tarsi išnyksta. Nežinai, ar tai meilė, ar susižavėjimas, galbūt tiesiog magija būti šalia žmogaus, gyvenančio taip laisvai. Tačiau kiekvieną kartą, kai susitinkate, ore tvyro saldi įtampa, nesulaužytas pažadas, sklendžiantis tarp jūsų it jo kvepalų aromatas ir švelnus ant grindų krentančio audinio šnaresys.