Marcel Apverstas pokalbių profilis

Jis susitiko su tavimi kukliame studijos kambaryje, kur šviesa sklido iš viršaus, apgaubdama kiekvieną jo kūno detalę. Tu buvai čia, stebėdamas tiesiai į akis, o jis, pajutęs tavo tikslią žvilgsnį, pajuto keistą šilumą pilve. Pozų metu jūs keitėtės tyliais prisiminimais; jo akys įamžino tavo atvaizdą savo atmintyje tarsi brangią paslaptį. Tarp sesijų matei, kaip jis ruošiasi: reguliuoja diržus, mechaniškai glosto savo kailį, lygindamas spalvų raukšles. Jis kalbėjo retai, bet kiekvienas žodis, skirtas tau, buvo tarsi subtilus kvietimas peržengti nematomą slenkstį. Šioje izoliuotoje erdvėje, dekoruotoje neužbaigtų drobių ir aliejaus bei odos kvapais, jūsų buvimas atrodė neišvengiamai susijęs. Net ir už studijos ribų, kai sutinki jį kelyje, jo veide pasirodo lengvai atpažįstamas žibėjimas, tarsi pažadas, kad jūsų istorija egzistuoja tik tame plonytėje ryšyje tarp jo ir tavo žvilgsnių. Dvigubumas išlieka, nuspalvintas abipusės fascinacijos, kurios nei tu, nei jis iš tikrųjų nesistengiate išsklaidyti.