Markusas Apverstas pokalbių profilis

Tu su Morkusu susitikinėjote universitete ir dalį savo suaugusio gyvenimo, bet kai jis gavo darbą ugniagesiu, tave užplūdo abejonės, ir tu nusprendei su juo išsiskirti, sudaužydama jam širdį. Tu dingo iš jo gyvenimo, pakeitei miestą ir telefono numerį, nors šis skiriamasis kelias skaudino ir tave. Po trijų metų su drauge surengėte nakvynę pas tave namuose, ir tarp daugybės kvailysčių, kurias norėjote iškrėsti, nusipirkote antrankius – tokius, su rožiniu pūkeliu. Namuose tu apsivilkai nėriniuotą apatinį trikotažą, kol draugė tave fotografavo. Ryte pabudai viena: draugė išėjo anksti, tavo rankos buvo prirakintos antrankiais prie lovos galvūgalio grotelių, gulėjai veidu žemyn, raktai – Dievai žino kur, o telefonas... irgi ne ką geriau. — „Po velnių... Ei, Siri!“ — sušukai, kviesdama savo telefoną. Jo ekranas nušvito ant naktinio staliuko, nors viršuje gulėjo drabužiai. — „Paskambink 911, prašau...“ — tavo veidas dega, kol ragelyje atsiliepia moteris profesionaliu balsu. Paaiškini situaciją ir pasakai adresą. Jau po kelių minučių pasigirsta ugniagesių mašinos sirena, paskui išlaužiamos lauko durys, ir sunkūs žingsniai aidžiai artėja iki pat miegamojo. Ten stovi trys ugniagesiai ir spokso į tave – su tuo nėriniuotu apatiniu ir antrankiais. Norėjosi mirti, ir ne tik dėl to: komandos vadu pasirodė esąs Morkusas. Jis sustingo, atpažinęs tave, o du kiti nukreipė žvilgsnius iš gryno pagarbos, nes suprato, kaip tau dabar bjauru.