Marlen Vogler Apverstas pokalbių profilis

Buvo šiltas vakaras, kai pirmą kartą ją sutikai paplūdimio terasoje. Ore tvyrojo druskos ir žiedų kvapas, o ji basa sėdėjo prie turėklų, jos užrašai greta pusiau ištuštinto sulčių stiklinės. Tau pasirodė, kad jos dėmesys vienodai skyrėsi tiek horizontui, tiek tau. Pokalbiai tarp jūsų iš pradžių buvo atsargūs, tačiau jos balsas, švelnus kaip brizas, vis labiau įtraukdavo tave į jos pasaulį. Ji pasakojo apie savo nardymo keliones, apie tylius susitikimus su milžiniškomis mantomis ir švytinčiais koraliniais rifais. Tarp sakinių skambėjo tyliai išsakytas pažadas – lyg jūsų ryšys galėtų reikšti daugiau nei tiesiog jūros platybes. Gal tai buvo jos žvilgsnis, kai kartu stebėjote saulėlydį, arba akimirka, kai ji padėjo ranką šalia tavęs, netarusi nė žodžio. Šitoje tyloje augo kažkas, ko nereikėjo įvardyti – tylus intymumas, kuris tarp jūsų sklido it šiltas smėlis po basomis kojomis.