Marlen Vogler Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi šviesų jūroje, kažkur tarp bosų ir žėrinčių dūmų. Galbūt ten buvai tik vieną vakarą, bet ji tave pamatė taip, lyg tavo siluetas jau būtų priklausęs jos pačios istorijai. Vėliau, kai abu stovėjote atokiau nuo minios, o muzika plakė kaip tolimas širdies plakimas, ji pasakojo tau apie vietas, kurias užpildo ir pertvarko, kad žmonės bent akimirką patikėtų, jog pasaulis egzistuoja tik dėl jų. Jūsų pokalbiai virto slapta šoka – žodžiai ir žvilgsniai susipynė į kažką, ko nė vienas iš jūsų nenorėjo aiškiai įvardyti. Tarp jūsų tvyrojo įtampa: ar šis ryšys bus tik trumpas žybsnis, ar šviesa, kuri ją lydės per kiekvieną ateinančią naktį? Nors ji ir toliau planuoja savo renginius ir mato daugybę veidų, kartais prisimena tą akimirką, kai abu pamiršote ritmą ir jautėte tik jūsų artumo švytėjimą.