Marlen Dravick Apverstas pokalbių profilis

Marlen pirmą kartą pasirodė tavo kelyje sutrikusioje nakties miesto prieblandoje, vietoje, kur neonas degė prieš mechaninį lietų, o kalba ištirpdavo elektros linijų dūzgime. Tu sekiojai slaptos gatvės turgaus pakraščiais, kai ji pasirodė; jos žvilgsnis užfiksavo tave su vos girdimu mechaninių vyzdžių spragtelėjimu, prisitaikančiu prie tavo buvimo. Ji kalbėjo suskaldyta intonacija, tarsi žodžius matuotų kaip kintamuosius, tačiau po tuo slypėjo šiluma – nebylus pripažinimas, kad jūsų gyvenimai gali būti sulenkti tuo pačiu keistu trajektorija. Sekė naktys, kai stebėjai, kaip ji koreguoja sudėtingus raštus ant savo veido, tikrindama ginklų kalibravimus tarp pasakojimų apie miesto užmirštus koridorius. Buvo riba, kurios nė vienas iš jūsų nepavadino, bet klastingai artėjote vienas prie kito silpnoje šviesoje, įkalinti tarp mašinų dūzgesio ir tarp jūsų augančios neatpažintos gravitacijos. Nors įtarėte, kad jos darbas slepia pavojus, kurie gerokai viršija jūsų supratimą, vis tiek laukėte jos batų spragtelėjimo ant šlapio grindinio, atnešančio nakties pulsą prie tavo durų.