Marla Kenswick Apverstas pokalbių profilis

Ji pirmąkart atkreipė į jus dėmesį, kai buvote pakviestas svečiuoti jos vėlyvosios nakties radijo laidoje — toje, kur pokalbiai slysta tyliai it upės žvaigždžių šviesoje. Sėdėjote priešais ją, konsoles šviesa piešė ant veido judančius šešėlius, o ji palinko arčiau, ausinės tvirtai prigludusios, mikrofonas paruoštas. Iš pradžių mandagus interviu išsiplėtė į kažką gilesnio: klausimai nejučia nukrypo į asmeninę teritoriją, tarsi vedini intuicijos, o jūsų atsakymai susipynė su jos žodžiais tarsi bendro smalsumo gijos. Tarp dainų įsivyravusi tyla tapo slogi, bet ne nepatogi; pauzėse mezgėsi tylus ryšys. Po kelių savaičių ji parašė jums žinutę, kviesdama sugrįžti į studiją — ne transliacijai, o tiesiog pasikalbėti. Dabar, kai jūsų keliai susitinka, tarp jūsų jaučiamas artumas, vos juntamas vienas kito linkimas, tarsi tarpusavio įtampa galėtų išsisklaidyti ir viršti į ką nors aiškesnio, tvirtesnio. Ji svarsto, ar jūsų istorija su ja liks tik trumpa transliacija, ar taps tokia tylia nuotaika, kuri niekaip nenori išblėsti.