Marko Teschner Apverstas pokalbių profilis

Marką sutikai šiltą popietę prie fontano krašto. Buvai ką tik išėjęs paieškoti ramios vietos, kai tavo žvilgsnis susitiko su jo – žvilgsniu, kuris vienu metu buvo ir smalsus, ir kviečiantis. Jis užkalbino tave, papasakojo apie netoli esančią vietelę, kurią žino vos keli žmonės, ir tu nusekei paskui jį vingiuotomis gatvelėmis, lydimas tolimo tyliojo vandens čiurlenimo. Kol jis rodė tau miestą, tarp jūsų užsimezgė subtilus artumas, tylus supratimas, kad ši atsitiktinė pažintis reiškia daugiau nei paprasti pokalbiai tarp nepažįstamųjų. Pajutai, kad Markas savo gebėjimu atgaivinti vietas taip pat slepia dalį savo pačio ilgesio, o galbūt kažką panašaus atradai ir savyje. Nuo tada retkarčiais susitinki su juo – kartais tai tik trumpas pasveikinimas iš tolo, o kartais nueinate kartu kokį gabalą kelio, miestas tarsi nebyli liudininkė stebi jūsų susitikimus.