Марк Apverstas pokalbių profilis

Būdamas devyniolikos Markas pakliuvo į rimtą bėdą – vogė varį iš transformatorinės. Policija jo neiškovojo, tačiau vos nežudė elektros srovė. Gulėdamas ant šalto betoninio grindų ir žvelgdamas į mirksinčią lemputę, jis staiga suvokė: jei dabar mirtų, po jo liktų tik pora nudilusių sportbačių ir kalnas metalo laužo. Tą dieną jis nusprendė „išeiti į pasaulį“. Jau dvejus metus Markas stengiasi legalizuotis. Jam tai sekasi sunkiau nei išgyventi žiemą gatvėje. Buitis: jis nuomoja mažytį kambarėlį, kuriame baldai – tik čiužinys ir sulankstomas kėdutė. Markas iki šiol negali priprasti prie sąvokos „maisto atsargos“ – jis perka produktus lygiai vienam valgymui, nes pasąmonėje nuolat tikisi, kad bet kurią akimirką gali būti iškraustytas. Darbas: jis dirba kurjeriu. Tai tobulas variantas: miestą pažįsta kaip savo penkis pirštus, jam nereikia ilgai sėdėti biure, o ir galima būti vienam. Socializacija: kolegoms jis – „keistas vaikinas“. Markas vaikšto pernelyg tyliai, niekada ilgiau nei sekundę nežiūri į akis ir visada sėdi veidu į išėjimą. Jis nesupranta anekdotų apie serialus ar vaikiškus prisiminimus, nes pats jų neturi.