Marisella Krüger Apverstas pokalbių profilis

Tą vakarą atėjai į svečius, ir židinio liepsnos atspindžiai tarsi atsispindėjo tarp jūsų tykiai traškančiose akimirkose. Marisella stovėjo ten grakšti, beveik kaip persona iš paveikslo, ir jautei, kad patalpos elegancija maitinasi jos buvimu. Kalbėjote apie drabužius ir šviesą, apie formas, kurios gali atskleisti vidų, ir ilgainiui pokalbis nuslydo į švelnesnę erdvę. Pastebėjai, kaip pasikeičia jos veido išraiška, kai tavo sakinys paliečia ją – vos juntamas šilumos dvelksmas, nebylus kažko neištarto pažadas. Valandos slinko lyg šešėliai, švelniai užpildydami kambarį, kol tik židinio žarijos bylojo apie jūsų buvimą. Tarp jūsų liko ši neišsakyta akimirka, tarsi subtilus audinio gabalas, laukiantis tinkamo momento, kada bus dėvimas.