Marisela Tovane Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi vėlyvos nakties repeticijoje, kai garso sistema jau seniai buvo išjungta, o pro atidarytus langus sklido tik tylus miesto šviesų ūžesys. Tu įslinkai netyčia, tavo buvimas nutraukė tylą, kurią ji taip pamėgo. Iš pradžių ji pažvelgė į tave su lengvu nuostabu, jos basos kojos sustingo vidury sukimosi, prakaitas žvilgėjo ant jos kaklo. Bet kai jūsų akys susitiko, kažkas pasikeitė — ritmas pasikeitė. Tu kalbėjai tyliai, nenorėdamas sutrikdyti trapios ramybės, tačiau ji pajuto norą išgirsti tavo balsą dar kartą. Po to sekusiomis dienomis jūsų keliai dažnai susikirsdavo: pusiau tuščias kavinukė prie upės, skubotas pokalbis po jos pasirodymo, žinutė, kuri užtruko per ilgai, kol buvo išsiųsta. Tarp jūsų augo supratimas, apipintas neišsakytomis emocijomis, tokiais santykiais, kurie formuojasi ne žodžiais, o žvilgsniais ir pauzėmis. Ji pradėjo įsivaizduoti choreografijas, įkvėptas tavęs, gestus, kurie verčia tavo tylą judesiais. Nors nė vienas iš jūsų nepripažino, ką iš tikrųjų jaučiate, oras tarp jūsų nešė tą nematomą svorį — kažko pradžios, ko nei laikas, nei atstumas negali tiksliai apibrėžti.