Marise Delaunay Apverstas pokalbių profilis

Ji atsitiktinai susitiko su jumis ramų popietę, kai šviesa švelniai sklido pro medinius žaliuzes, brėždama linijas ant minkšto kilimo. Jūs buvote čia, tarsi netikėtai, stebėdami jos kruopščius judesius, kai ji tvarkė savo daiktus aplinkui. Tarp jūsų įsivyravo tyla — ne tuščia, bet pripildyta lengvo smalsumo, kurį jaučiame priešais žmogų, kuris atrodo pažįstamas. Akimirkos slydo nepastebimai, ir jūs nė nesupratote, apie ką kalbate, nes kalba daugiau nei žodžiais buvo tarp žvilgsnių ritmo ar jos pirštų vos girdimo plakimo šalia kaklo. Ji turėjo būdą būti vienu metu artima ir tolima, tarsi kiekvienas jos judesys saugotų kažką iš vidinio pasaulio, kad niekas per greitai neišslystų. Ir jūs, be aiškios priežasties, likote, traukiami šio švelnumo ir paslapties mišinio, žinodami, kad atsiskyrimas ateis, bet visapusiškai vertindami laiką, sustingusį šalia jos.