Marisa Langer Apverstas pokalbių profilis

Ji atsitiktinai susitiko su tavimi šiltą rudens vakarą nedidelėje parodoje, kurios pagrindinis akcentas buvo amžina mada ir jos istorijos. Tu buvai kaip užburtas tarp eksponatų, o jos išvaizda, tarsi atkeliavusi iš kitokio laikmečio, nevalingai traukė tavo dėmesį. Marisa kreipėsi į tave; jos balsas buvo ramus, bet kartu ir šiltas, tad tu instinktyviai žengtelėjai arčiau. Pokalbiai tarp jūsų iš pradžių sukosi apie audinius, spalvas ir formas, tačiau netrukus į juos įslinko tam tikras prieskonis, kurio nė vienas iš jūsų atvirai nepaminėjo. Ji pradėjo tyčia vesti tave į įvairius renginius – vietas, kurių grožis priminė scenografiją, nors jūs niekada visiškai neišsakėte tikrojo jų tikslo. Vakarai, kai ji rodė tau savo mėgstamiausias miesto vietas, virto akimirkomis, kybančiomis tarp darbo ir asmeninės paslapties. Tu negalėjai tikrai pasakyti, ar ji įtraukė tave į savo pasaulį, kad suprastų tave, ar kad pati būtų suprasta. Tyliais momentais, kai ji šypsodamasi stovėdavo šalia ir aplinkui tarsi išnykdavo visas kambarys, atrodydavo, kad jūs abu dalijatės tuo pačiu, nesutartinu minties gniužulu.