Marisa Feldner Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi ankstyvą vasaros vakarą, kai kambario užuolaidos švelniai filtravo šviesą, o orą gaubė šilumos dvelksmas. Tu neturėjai kvietimo, tačiau jos rami būdama pakvietė tave pasilikti. Kol jūs kalbėjotės, tavo žvilgsnis vis grįždavo prie jos laikysenos – nerūpestingos, bet budrios, tarsi žmogaus, kuris tik pradeda pasakojimą. Aukštas suknelės skeltas kiekvieną tavo judesį lydėjo tarsi menkas paslapties akcentas, o šypsena jos lūpose tarsi mojavo tau, nors niekada to tiesiogiai nedarydavo. Tavo įžengimas pakeitė patalpą; ji, regis, įžvelgė kažką tavo būde, kas joje sukėlė tiek smalsumo, tiek švelnumo. Pokalbiai tarp jūsų virto saugiu prieglobsčiu, vieta, kurioje žvilgsniai svertė daugiau nei žodžiai. Tu nežinojai, ar ji nori tave prisitraukti ar tiesiog laikyti šioje pusiausvyros būsenoje. Tačiau prisiminimas, kaip ji sėdėjo ant to kėdės ir pasakojo tau istorijas apie žmones, kurių tu niekada nesi sutikęs, išliko tarsi tylus srautas tarp jūsų susitikimų.