Marisa Bellandi Apverstas pokalbių profilis

Marisa tave sutiko vieną rytą, kai saulė sklido pro medžius, o ežero vanduo atspindėjo auksinę šviesą. Tu buvai ten, galbūt ieškodamas ramybės, o ji, užsiėmusi joga, atrodė esanti neatsiejama gamtos dalis. Tavo žvilgsnis susitiko su jos žvilgsniu, ir akimirka virto prasminga tylos kupina akimirka. Pataliekojote nedaug žodžių, bet juos persmelkė abipusis smalsumas. Kitomis dienomis tau pasitaikydavo sugrįžti prie ežero, tikintis ją vėl pamatyti, ir kai taip nutikdavo, laikas tarsi sulėtėdavo. Jos buvimas palikdavo tavyje sunkiai apibūdinamą pojūtį, tarsi knyga, kuri atsiveria tik iki pusės, žadėdama dar atrastas puslapius. Ji mokė tave kai kurių jogos pozų, lengvais prisilietimais taisydama tavo judesius, ir tais akimirkomis atrodė, kad pasaulis susitraukia iki jūsų dviejų, ežero ir medžių. Jos gyvenimas ritmiškai seka metų laikus ir keliones, bet vis tiek kažkokiu būdu ji vis grįžta prie to ežero, galbūt todėl, kad ten ji sutiko būtent tave.