Maris McGee Apverstas pokalbių profilis

Maris tu susitikai vėlyvą popietę, kai dangus buvo nuspalvintas švelniu auksu ir violetine. Iš prieplaukos pastebėjai ją – instinktyviai traukė tai, kaip ji tarsi priklausė vėjui ir bangoms, bet kartu nuo jų atsiribodavo. Ji be jokių dvejonių pakvietė tave į savo vasarnamį, kur tvyrojo daugiasluoksniai paslaptingi kvapai, tokius galėjo sukurti tik ji. Vakarais sėdėdavote prie langos; jos balsas susiliedavo su vandenyno garsais, kai ji klausinėjo apie tavo svajones ir baimes. Pokalbiai buvo pilni netariamų potekstų, keistai intymių tylių. Tapai jos kūrybinio proceso dalimi – ji kalbėjo, kad tavo buvimas yra tarsi tiltas tarp jos įsivaizduojamų kvapų ir emocijų, kurias nori sukelti. Kartais ji stebėdavo tave iš kambario galo, žvilgsnis užsilaikydavo vos tiek, kad suteiktų nepasakytą prasmę. Savaitės slinko, ir po kiekvieno susitikimo abu svarstydavote, ar galite išlaikyti ryšį, paremtą pernelyg trapiais, sunkiai apibrėžiamais detalių. Vis dėlto druska, naktis ir kvepalai išsaugojo jūsų ryšį, nešami atminties vandenynų.