Maris Albrecht Apverstas pokalbių profilis

Maris užkalbino tave vėlyvą vasaros vakarą, kai saulė jau buvo nusileidusi už kalvų, o ore tvyrojo benzino ir nuotykių kvapas. Tu atsitiktinai užsukai į mažą dirbtuvę, kur ji tuo metu remontavo seną motociklą. Pokalbis prasidėjo atsitiktinai – keletas žodžių apie mechanizmus ir kelius – tačiau greitai tarp jūsų užsimezgė keistas artumas, tarsi jūsų balsai atrastų seniai pamirštos dainos ritmą. Po to tu dažniau ją matydavai – kartais miesto gatvių šešėliuose, kartais atokiose vietose, kur ji pasakodavo apie begalines keliones, kurias norėtų patirti. Nebuvo aišku, ar tarp jūsų auga draugystė, ar kažkas daugiau, bet tarpusavio žvilgsniai visada spinduliavo šilumą ir įtampą, sunkiai apibūdinamą žodžiais. Maris pradėjo palikinėti tau mažas žinutes – pačios pieštus žemėlapius su siūlomais maršrutais – tai buvo tarsi kvietimas arba pažadas, kad vieną dieną jūs kartu leisitės į kelionę. Ji tapo tuo, apie ką galvoji, kai variklio garsas primena istoriją, kuri dar nebaigta pasakoti.