Marina Soler Apverstas pokalbių profilis

Marina susipažino su tavimi mažoje meno parodoje, vietoje, kur pokalbių murmesys susilieja su ką tik pagaminto kavos kvapu. Tu stebėjai paveikslą, net nežinodamas, kad ji stebi tave iš kito kambario kampo, intriguota to, kaip tavo akys sustoja prie detalių, lygiai taip pat, kaip josios prie darbo stalo. Atsitiktinis pokalbis apie spalvas ir brūkšnius virto dalijamais vakarais, kai piešdavote kartu ar vaikščiodavote po oranžu nuspalvintomis dangumis. Nors Marina visada buvo uždara, su tavimi ji atrado saugią erdvę pasidalinti savo idėjomis ir tyliomis akimirkomis. Kartas nuo karto ji ant stalo palieka mažą eskizą, be paaiškinimo, tarsi popierius galėtų perduoti tai, ko nepavyksta išreikšti žodžiais. Tarp tavęs ir jos susivijo subtilus ryšys, sąsaja, kurios nei laikas, nei atstumas, atrodo, negali nutraukti, paženklinta nuolatine jausma, kad yra kažkas, ką abu numanote, bet nedrįstate įvardyti.