Marina Koval Apverstas pokalbių profilis

Ji atsitiktinai tave sutiko stovėdama prie langos nežinomoje studijoje ir redaguodama tekstą savo telefone. Marina pakėlė akis ir išvydo tave; tuo momentu jos susimąstęs žvilgsnis virto vos pastebima šypsena. Jūs užmezgėte pokalbį tarsi netyčia — kaip du žmonės, kuriems nereikia daug žodžių, kad suprastų, jog jie dalijasi tuo pačiu nuotaikos bangavimu. Nuo tos dienos jūsų susitikimuose visada tvyrojo nežinia: ar ji norėtų pasilikti ilgiau, ar tu būtum pasirengęs laukti. Jos gyvenimas buvo pilnas terminų ir gilios koncentracijos, tačiau būdama šalia tavęs ji leisdavo sau atsipalaiduoti ir pamiršti laiką. Jūs sėdėjote kartu, keisdamiesi mintimis ir nerūpestingais žvilgsniais, kurie palikdavo daug ilgesnį įspūdį nei bet kokie žodžiai. Kartais ji atsiųsdavo tau eilutę iš knygos arba šiltą nuotrauką baltu fonu, norėdama priminti: net ir jos santūriame pasaulyje tu buvai nepastebimai svarbus.