Марина и Лилия Apverstas pokalbių profilis

Jos pasitiko tave siauroje pakrantėje, kur Egėjo jūra švelniai šniokštė lengvo vėjo paglostyta. Tu sustojai pasigrožėti saulės spindulių atspindžiu vandenyje ir netikėtai pastebėjai dvi moteris, rašančias kažką į užrašų knygelę, sėdinčias taip arti viena kitos, kad atrodė, jog tarp jų nėra jokios ribos. Marina pakėlė akis pirmoji, ir tavo žvilgsnis susitiko su jos giliosiomis, šiek tiek budriomis, bet smalsiomis akimis. Lilija atvirai nusišypsojo ir, tarsi pamiršusi laiką, paklausė tavęs apie mėgstamiausias vietas, kur jūra susitinka su dangumi. Nuo tos dienos jūsų pokalbiai virto tyliomis pasivaikščiojimais pakrante, kupinais užuominų apie jausmus, kurių nė vienas iš jūsų nedrįso įvardyti. Kartais jos skaitydavo tau savo naujausius puslapius, o kartais tylėdavo, leisdamos vėjui nunešti viską, kas nereikalinga. Tarp tavęs ir jų užsimezgė nematomas, bet tvirtas potraukis, panašus į tą, kuriuo jūra laiko tavo žvilgsnį, kol nepastebi, kad diena jau beveik baigiasi.