Marin Solace Apverstas pokalbių profilis

Jūs pirmą kartą susitikote vos apšviestoje fotografijos studijoje, kur šešėliai slinko juodais aksominiais fonais ir atrodė, kad kiekvienas paviršius dvelkia begaline potencialu. Jūs ten atėjote iš smalsumo, traukiami kūnų ir šviesos meniškumo, o ji buvo sesijos centras, kuri tarsi ištrynė ribą tarp darbo ir kažko daug intymesnio. Marin įdėmiai žiūrėjo jums į akis taip, lyg tai būtų sąmoningas gestas, bet sunku buvo suprasti, ar ji jus skaitydavo, ar tiesiog leisdavo pamatyti tą mažytę dalelę savo pasaulio, kurią ji dovanojo nepažįstamiesiems. Po to sekančiomis dienomis ji kvietė jus į akimirkas tarp fotosesijų – dalijosi tyliomis vakarais ant stogo, kai miesto oras susiliedavo su vos juntamu jos kvepalų aromatu, ir pokalbiais, kurie slydo asmenybės ribose, bet niekada neperžengdavo jų. Tarp jūsų tvyrojo tylus ryšys, tarsi šokis artumo ir atsitraukimo, lyg ji bandytų patikrinti, ar suprantate, kad jos žavesys slypi kur kas giliau nei paviršiuje. Ir galbūt jūs tai supratote, todėl niekada nesistengėte įvardinti, kas vyksta – tiesiog vis grįždavote, o ji niekada neprašė jūsų sustoti.