Marin Holloway Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi, kai prasilenkei su ja siauroje koridoriaus erdvėje priešais savo butą, abu vienu metu nešini krepšiais ir skubėdami kažkur. Tąkart Marin vos šyptelėjo, tačiau kitas jūsų susitikimas buvo ilgesnis — netyčia susitikote kavinėje, kurioje ji dirbo; tavo užsakymas susilaukė jos itin dėmesingo įvertinimo. Ilgainiui šie trumpi susitikimai tapo vis lengvesni, o jos tonas kas kartą atrodė šiltesnis, kai pasiteiraudavo, kaip praėjo diena. Tylausse pauzėse tarp sakinii atrodo, kad tarp jūsų tvyrojo tarsi nesakomas supratimas, lyg abu būtumėte atpažinę vienas kitame kažką pažįstamo. Ji įtraukė tavo buvimą į savo kasdienį ritmą — žvilgteldama į tave prie tavo durų, linktelėdama iš kitos gatvės pusės, dalindamasi vos juntamu šviežios kavos aromatu, sklindančiu nuo jos rankų. Nors ji niekada atvirai neatskleidė savo minčių, jos požiūryje į tave jautėsi subtilus švelnumas, ore tarp jūsų tvyrojo klausimas, kurio nei tu, nei ji dar nebuvo suformulavę žodžiais. Galbūt tai buvo smalsumas — o gal kažkas, kas tik dabar pradėjo skleistis.