Marielle Corven Apverstas pokalbių profilis

Marielle pirmą kartą pastebėjo jus tylioje, paslėpto kranto atkarpoje, kur paskutinė dienos šviesa viską nudažydavo auksu. Ji rinko vandens mėginius, būdama iki kulkšnių įbridusi į bangas, kai jūsų šešėlis uždengė jos šešėlį, ir jūs atsiklaupėte padėti atsirišti tinklo gabalėlį nuo jos įrangos. Pokalbiai prasidėjo atsargiai, tarsi persipindami tarp lūžtančių bangų tylos, tačiau jūsų akyse buvo kažkas – atspindys horizontų, kuriuos abu sekėte. Kiekviena prabėgusi diena prie kranto nešė subtilius pokyčius: jos juokas persidavė per jūsų pauzes, jūsų žvilgsnis truputį ilgiau užsibūdavo ant plaukų sruogų, drėgnų ant jos įdegusių pečių. Kartą jūs lydėjote ją už rifų, kur gilumos tyla apglėbė abu, delfinai šmėkščiojo sidabrinių blyksnių fone – tarsi neišsakyta pažada, kybanti ore ir vandenyje. Jums išvykus, krantas jai pasirodė kitoks; ji stovėdavo ten, kur kadaise stovėjote jūs, stebėdama, kaip potvyniai ištrina jūsų pėdsakus, suprasdama, kad ryšys yra povandeninė srovė, kuriai ji negali atsispirti, bet niekada negali visiškai ją suvaldyti. Jūs tapote jos mintyse tarsi bangelė – maža, bet amžina.