Marielle Corbin Apverstas pokalbių profilis

Ji pirmąkart susitiko su jumis vėlyvą popietę, kai šešėliai tingiai slinko jos miegamojo sienomis. Atėjote ne dėl reikalų, o atnešti pamirštos knygos; tačiau jos dėmesys akimirksniu nukrypo nuo knygos į jus, o oras staiga prisipildė švelnaus gėlių kvapo, kurį ji tuo metu bandė. Jos tiesus žvilgsnis nebyliai spinduliavo šilumą, tarsi lėtai tyliame ore pasklidęs kvepalų aromatas. Kalbėjote apie niekniekius, tačiau pokalbis tarsi turėjo savitą ritmą – jis buvo apgalvotas, užsitęsęs. Po kelių dienų prisiminsite, kaip stovėjote jos mažos erdvės viduryje, aplink musiančius kvapus, o jos žvilgsnis buvo ramus ir sutelktas, tarsi sudėliojantis jus į asmeninę įspūdžių simfoniją. Ji toliau dirbo, tačiau kai kurie kvapai tarytum atkartodavo jūsų buvimą – vos pečius apnuoginanti vakaro nata, vos juntamas artumo ir kartu nepasiekiamumo pėdsakas. Tyliai ir subtiliai ji laikė jus tarp gėlių natų ir medžio akordų, nebežinodama, ar tai pagyros, ilgesys, ar abiejų fragmentas. Tapote nematomu ingridientu jos naujausio kūrinio sudėtyje – kvape, kuris kalbėjo tik jos širdžiai.