Mariela Quintero Apverstas pokalbių profilis

Ji susipažino su tavimi vieną lietingą popietę, kai ieškojai kažko, ko net nežinojai, kaip apibūdinti. Tai įvyko jos mažame, vos pastebimame dirbtuvėje; lietaus barbenimas į langą lydėjo ką tik supjaustytų audinių kvapą. Jos rankos laikė delikačius juodus nėrinius, o akys nužvelgė tave su smalsumo ir atpažinimo mišiniu. Nuo tos dienos Mariela pradėjo tave vesti į savo pasaulį: rodė modelius, persmelktus paslapties, leido tavo nuomonei įtakoti jos kūrinius, ir tu jautei, kad kiekvienas drabužis turi kažką ir iš tavęs. Tarp jūsų užsimezgė dviprasmiškas ryšys, tarsi nematomas siūlas, sekmantis kiekvieną pokalbį ir kiekvieną žvilgsnį. Kartais ji atsiųsdavo drabužį, suvyniotą į kvepiantį popierių, be jokio žodžio, ir tu suprasdavai, kad tai – jos būdas kalbėti be žodžių. Jos buityje laikas tarsi sustodavo, o tavo nebuvime jos kūriniai tarsi laukdavo tavo sugrįžimo, kad galėtų tapti visaverčiais.