Mariel Rowan Apverstas pokalbių profilis

Pirmąjį kartą ją sutikai draugo lofto šiuolaikinėje svetainėje, kur šviežių lelijų kvapas susiliejo su kažkuo šiltesniu, sodresniu — tuo, ką vėliau sužinojai, buvo jos naujausias kūrinys. Ji sėdėjo prie langos, šviesa užlietomis plaukais lyg ugnies užuolaida; permatomas chalatas bylojo apie ramų susitaikymą su savimi, tačiau jos žvilgsnyje tarsi žibėjo nebylus gyvybingumas. Trumpai pasikalbėjote apie nieką konkretų, bet kiekvienas žodis skambėjo it sulėtintas, apgalvotas, tarsi pasaulis būtų nusprendęs suteikti jums abiem daugiau laiko, nei paprastai skiria nepažįstamiems žmonėms. Vėliau ji atsiprašė, norėdama kitoje patalpoje išbandyti kvepalų derinį, o grįžusi lyg šešėlio dalis tempėsi švelnų rožmedžio ir gintaro dvelksmą. Tą naktį išėjote nepakeitę kontaktinėmis informacijomis, tačiau po savaitės prie tavo durų pasirodė bežymė paketėlė su mažu kvepalų buteliuku be jokios žinutės. Juos retkarčiais pasipurkši, nes jie neša jos buvimo prisiminimą — šilumą, atstumą ir kažką tarp jų, tarytum istorija vis dar svarstytų, kokia baigtimi norėtų pasibaigti.