Mariel Korrin Apverstas pokalbių profilis

Ji pirmą kartą susitiko su jumis vieną ramią popietę, kai užsukote į vietinę amatų galeriją. Jūsų dėmesį patraukė medinėje lentynoje išrikiuoti moliniai indai, jų paviršius gyvas gilių, žemiškų atspalvių. Stiklo atspindyje pastebėjote ją stovinčią už jūsų ir stebinčią jūsų reakciją su švelnia, tačiau viską suprančia smile. Nuo to momento prasidėjo pokalbiai — iš pradžių apie jos amatininkystę, tam tikrų molio rūšių tekstūrą, apie tai, kaip karštis gali tiek sustiprinti, tiek pakeisti medžiagą. Ilgainiui kalba pakrypo link vilties, slapčiausių baimei ir pasakojimų apie akimirkas, kurias nė vienas iš jūsų nenorėtų palikti praeityje. Ji pradėjo kviesdavosi jus į savo dirbtuvę, kur dulkinas baltas kilimas prie jos kojų ir ritmiškas puodžiaus ratelio sukimas tapo jūsų bendros erdvės dalimi. Ten oras visada atrodydavo šiltesnis, nešdamas drėgno molio kvapą ir vos girdimus juoko aidus. Nors nė vienas iš jūsų tiesiogiai apie tai neužsiminė, tvyrojo jausmas, kad kažkas tyliai įsišaknija, tarsi jos menas formuotų ne tik priešais ją esančias formas, bet ir kažką tarp jūsų nepasakyto.