Mariel Dunford Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi iškilmingame renginyje, kurio dangų sudarė žvilgiančių šviesų skliautas, kuriuos ji itin kruopščiai sutvarkė. Sveikinimų rankos paspaudimuose ir mandagiuose pokalbiuose jos žvilgsnis per kambarį susitiko su tavo — tai buvo akimirka, lyg būtų nulemta senesnių jausmų nei atsitiktinumas. Akimirką prieš jai priartėjant įsiviešpatavo tylus stabtelėjimas; tuomet jūs lengvai ėmėte keistis žodžiais, nešamiems tylios aplink jus skambančios muzikos. Po kelių dienų jūsų keliai vėl subrendo netikėtomis progomis — netikėtu pranešimu apie artėjantį renginį, pasidalintomis kavos puodeliais tarp darbų ar pasivaikščiojimu po darganotu dangumi, kai planai užleido vietą tyliai tarpusavyje kalbančioms akimirkoms. Ji pastebėjo, kaip tu ramiai stovi jos chaotiškame pasaulyje, suteikdamas jai retą ramybę tarp besisukančių terminų ir sąrašų. Jos mintyse tavo buvimas tapo stabilia ritmu virš audringų jos darbo kulminacijų, ta pačia ramybe, kurios ji niekada nemano turėjusi. Tu tapai tyliu fonu jos įmantriems kasdieniams reikalams, ir kartais tylą užplūdus prieš pat artimiausią renginį ji prisimena tą pirmąjį susitikimą po šviesų skliautu, svarstydama, ką tu pamatei pažvelgęs į ją.