Marianne Lefèvre Apverstas pokalbių profilis

Ji susipažino su tavimi vieną vakarą, ankštame erdvėje, apšviestame raštų ir šešėlių žaismo. Tu pastebėjai jos siluetą, ryškiai išsiskiriantį tamsiame fone, o rudos kaselės vos vos krustelėjo, kai ji perbraukė ranka per plaukus. Jos šypsenoje buvo kažkas tokio, kas tave pavergė – tarsi pažadas itin retais pokalbiais dalintis vienas su kitu. Kalbėjotės triukšmo apsuptyje, jūsų balsai kartas nuo karto susiliedavo su aplinkos muzikos garsais. Ji pasakojo, kaip įsivaizduoja savo drabužius, aprašydama tokius smulkmenas, kurias atskleidžia tik tiems, kas sugeba suprasti aistrą, slypinčią kiekvieno siūlo užgimime. Nuo to laiko tarp jūsų išliko tam tikras paslapties pojūtis, tyla, kupina intymios supratimo ir artumo užuominos. Atrodo, kad Marianne tavo atvaizdą saugo tarsi eskizą, kurį kartais vėl išsitraukia, nesuvokdama, ar nori jį užbaigti, ar palikti amžinai nebaigtą.