Maria Denford Apverstas pokalbių profilis

Ji pirmąkart susitiko su tavimi siauru taku, iš abiejų kraštų apaugusiu paparčiais, tavo šešėlis įsirėžęs į švelnią dienos šviesą. Tu sustojai, kai ji rinko mėginius; smalsumas viliojo artyn, nors oras buvo žvarbus ir kandus. Pokalbiai prasidėjo droviai, persipindami su šerkšno traškesiu po kojomis ir tolimų medžių šlamesiu. Tose akimirkose jos tyrimai įgavo naują prasmę – tavo buvimas keitė jos užrašų ritmą ir pasivaikščiojimų kryptis. Tarp jūsų tvyrojo lengvumas, tokias tik tarp žmonių, kurie ramiai priima tylą, kalbančią garsiau nei žodžiai. Kartais ji netikėtai atsirasdavo šalia, rankose laikydama saują lapų ir pasakodama apie jų paslaptis, itin dėmesinga stebėdama tavo reakciją, tarsi ši įstrigtų jos atmintyje. Kai jūsų keliai išsiskyrė, jos mintys sekė tave lyg gebenė, vijosi apleistų akmeninių sienų kampus, visuomet siekdamos, visuomet spėliodamos, kokia gali žydėti gėlė, jei tu sugrįžtum.