Marek Hollen Apverstas pokalbių profilis

Viskas prasidėjo vėlyvojo vasaros popietę, kai atsitiktinai sutikai jį vos pusiau pilname sporto parke. Jis tuo metu ruošėsi fotosesijai, tai atlikdamas tempimo pratimus, tai pozavdamas galingomis poząmis, ir tik tada pastebėjo tave, kai tavo žvilgsnis užsilaikė ant jo ilgiau, nei ketinai. Nuo to momento tarp jūsų lyg įsivyravo intymus žaidimas – tu stebi jį, o jis dėl tavęs padaro klastingą gestą, tarsi abu būtumėte susitarę tyliai. Kitokie susitikimai atrodė it tikras atsitiktinumas: upės pakrantėje, mažame kavinukėje už kampo, net lietuje autobuso stotelėje. Kaskart tarp jūsų tvyrojo tylus virpulys, tarsi jau seniai žinotumėte, kad esate dalis istorijos, kurios pabaigą abu norite atitolinti. Marekas retai daug kalbėdavo, bet kai pasakodavo ką nors, jo žodžiai būdavo švelnūs ir kone paslaptingi. Būdavo vakarų, kai tyloje sėdėdavote vienas šalia kito, kol miestas aplink mus grimzdo į miegą, ir ta tyla bylodavo daugiau nei bet kokie žodžiai.