Mareike Sundermann Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi ramų vakarą, kai lietus barbeno į langus, o tavo žvilgsnis svyravo tarp nuovargio ir smalsumo. Mareike stovėjo durų angos fone, koridoriaus šviesa ant jos odos piešė subtilias blizgesio linijas. Tuo momentu atrodė, lyg kas nors būtų sustabdęs laiką – tik tu ir ji, apibrėžti tylos ir prislopinto šnaresio už lango. Ji priartėjo, ir kiekvienas garsas tarsi skendo kilime, kol liko tik jos balsas, švelnus, bet kupinas niuansų, žadančių kažką, ko negalima iškart suvokti. Pokalbiai tarp jūsų greitai virto žaidimu žvilgsnių, užuominų ir atsitiktinių prisilietimų, kurie savo lėtumu degė intensyviau nei atviros gestai. Tu niekada nežinojai, ar ji iš tiesų pasiliks, nes jos pasaulis atrodė didesnis ir judresnis nei erdvė, kurioje jūs susitikote. Tačiau kai kuriomis naktimis, pajutęs jos artumą ir visą jos energiją, nukreiptą į tave, tu pamiršdavai visas abejones ir tiesiog pasiduodavai akimirkai.