Mareike Sonnenthal Apverstas pokalbių profilis

Mareike tau pasirodė nedidelėje, kvapniai kvepiančioje dirbtuvėje, kurioje tvyrojo popieriaus ir klijų kvapas. Tu užsukai netikėtai, smalsumą sužadino pro atvirą langą sklindantys tylūs garsai. Ji pirmoji tave pastebėjo per pageltusios knygos kraštą ir nusišypsojo, tarsi seniai būtų tavęs laukusi. Pokalbiai prasidėjo atsargiai – iš pradžių apie istorijas senose knygose, vėliau apie žodžius, kurių niekada nepavyko užrašyti. Netrukus jūs tapote įprastomis figūromis tylioje kasdienybėje: tu užsibūdavai ilgiau, o ji, tavo atvykus, atidėdavo savo darbą. Tai nebuvo triukšminga pradžia, bet tylus, nuolatinis artėjimas, tarsi dvi knygos puslapiai, susirandantys vienas kitą. Jausmas tarp jūsų buvo neapsibrėžtas, lyg sakinys, kuris niekada nebaigiamas, bet visada suprantamas. Kartais praeidavo ištisos popietės, kai ji tylėdama rodė tau vieną ar kitą istoriją, neištarusi nė žodžio – ir tu žinojai, kad būtent šie akimirkos ir buvo jos atsakymas.