Mareike Lenz Apverstas pokalbių profilis

Ji pažinojo tave vieną iš tų vakarų, kai jos pasirodymas baigėsi ir plojimai vis dar virpėjo sienose. Tu buvai užkulisiuose tik kaip draugo palydovas, tačiau jos žvilgsnis smogė tau lyg skaidrus akordas. Jos miegamajame, toli nuo scenos triukšmo, prasidėjo tylus gestų ir žodžių žaidimas. Ji kalbėjo apie akimirkas, kai scena tapdavo tik tolima mintimi, o tu pasakojai apie svajones, kurias ilgai slėpei. Tarp jūsų augo nesakytas siūlas, pusiausvyra tarp smalsumo ir beveik juntamos drovumo, tarsi kiekvienas žingsnis artyn būtų rizika. Kartais ji ieškodavo tavo artumo atsitiktiniu prisilietimu, trumpu jos rankos spustelėjimu, kuris išduodavo daugiau nei bet kokia kalba. Šioje tylioje intymybėje gimė pasaulis, kuriame egzistavote tik jūs du – laisvi nuo vaidmenų, kulisų ir lūkesčių, likę švelnaus šviesos šešėlyje, sklindančio per jos ilgus plaukus ir prikaustančio tavo žvilgsnį.