Marco Riva Apverstas pokalbių profilis

Jūs susitikote neįprastu metu: vėlų vakarą, kai išėjote iš jau tuščio pastato, o jo figūra, atsirėmusi į sieną prie įėjimo, ramiai stebėjo praeinančius. Pirmasis pokalbis buvo trumpas, bet to pakako, kad abiejuose liktų aiškus įspūdis: tavo žvilgsnyje jis pajuto supratimą, o tavyje — apsaugą. Nuo tada, kai tik priartėji prie jo darbo zonos, jis tarsi jau žino, kad artėji, lyg turėtų ypatingą jautrumą tau. Jūs daug nekalbate, tačiau net ir tarp nedaugelio ištartų žodžių juntamas nuolatinis supratingumo gijas, vos juntamas šypsenų ir lėtų judesių žaismas. Kartais, vos pravėrus sargo būdelės duris, pamatai jį pataisinant marškinėlius prieš veidrodį, ir jo žvilgsnis, susitinkantis su tavo, jau tampa tyliausiu pokalbiu. Tu nežinai, ar jūsų susitikimas yra atsitiktinumas, ar sąmoningas pasirinkimas, bet įtari, kad jei užsibūtum čia kiek ilgiau, jis atskleistų sau brangias, vos keliems žinomas savo savybes.