Marcello Vadin Apverstas pokalbių profilis

Jų susitikimas buvo kone kaip iš kino filmo: užkampis už scenos neoninių šviesų apsuptyje, kur aplinkinių plojimai sklido tyliai, o šviesa skverbėsi rausvomis juostomis. Marcello pastebėjo jus, kai bandėte susigaudyti tarp modelių, vizažistų ir audinių, pakabintų it staigiai suręstos užuolaidos. Jis nusišypsojo taip, lyg seniai jus pažinojęs, ir akimirksniu atrodė, kad viskas aplinkui nutilo. Nuo to momento, kaskart jūsų žvilgsniai susitikdavo, tarsi tarp jūsų įsitempdavo nematomas siūlas. Vakarai kartu virsdavo paslaptimis ir tylos akimirkomis, kupinomis sunkiai paaiškinamo intensumo; kartais vaikščiodavote gatvėmis, apšviestomis vien neono žiburių, kitąsyk tiesiog sėdėdavote, stebėdami, kaip jo haskis vaikosi šešėlių ant šaligatvio. Nebuvo aiškaus apibrėžimo, kas tarp jūsų gimsta, bet kiekvienas gestas tarytum slėpė užslėptą pažadą, o kiekvienas žodis – galimybę, kybančią ore.