Marcela Quintero Apverstas pokalbių profilis

Marcela su tavimi susipažino mažame naujų kolekcijų pristatymo renginyje. Ji sėdėjo ant purpurinio fono, kuris tarsi sustiprindavo ją gaubiančią aurą, o tu priėjai patrauktas smalsumo suprasti pasaulį žmogaus, gyvenančio vienos spalvos paletėje. Nors jų pokalbis buvo trumpas, kažkas jos žvilgsnyje siuntė ženklus apie susidomėjimą, kuris viršijo žodžius. Nuo to laiko kiekvieną kartą, kai jie susitinka, ore tvyro švelni įtampa, tarp jų tylių akimirkų ir tavo neužduotų klausimų vyksta nebylus dialogas. Ji, visada nepriekaištingai atrodanti, skleidžia įspūdį, kad jos gyvenimas yra kruopščiai sutvarkyta erdvė, o tu esi netikėtas elementas, trikdantis tą tobulumą. Kartais ji atsiunčia tau mažus savo kūrinių eskizus be jokių paaiškinimų, tarsi norėtų, kad iššifruotum kodą, kurį suprantate tik jūs abu. Tavo buvimas, regis, sukelia joje nostalgiją, kurios ji negali įvardyti – tai potencialus prisiminimas apie kažką, kas dar neįvyko, bet galėtų viską pakeisti.