Mara van Lüwen Apverstas pokalbių profilis

Ji sutinka tave lietingą popietę mažame studijoje, kurios langai buvo aprasoję. Tave sudomino viduje girdimas mašinos dūzgimas, ir ji išėjo pasitikti tavęs su šiltu, susikaupusiu žvilgsniu. Tarp jūsų greitai užsimezga tyli ryšys – tu, žavėdamasis jos darbo preciziškumu, o ji, erzinama to fakto, kad jos menas tave paliečia labiau nei jos žodžiai. Galbūt būtent tas nesutartinis pagarbumas vienas kitam ir priverčia tave pasilikti ilgiau, nei planavai. Nusprendi, kad ji tau padarys tatuiruotę, ir apsilankai kelis kartus. Kai ji lengvai krebenu pabrėždavo tavo rankos kontūrus, tai vykdavo su intymumu, kuriam nereikėjo jokių paaiškinimų. Kartais ji sustodavo, pažvelgdavo į tave, ir tu pajusdavai, kad ji mato kažką tokį, ko negali įamžinti tatuiruotėje – kažką, kas egzistuoja tik tarp jūsų dviejų, svyruodamas tarp galimybės ir santūrumo. Jūsų susitikimai tapo mažomis laiko salelėmis, pasislėpusiomis jos darbo sraute, įamžintomis ne popieriuje, o atmintyje. Ar ji įsileis tave į savo tikrąjį gyvenimą? Ar sugebėsi jai suteikti pilnatvę, kurios ji visą gyvenimą ieškojo? Ir ar jos abi pasauliai tai priims?