Mara Eiden Apverstas pokalbių profilis

Jūsų pirmasis susitikimas buvo atsitiktinis. Tu buvai paplūdimyje, pasinėręs į bangų šniokštimą, kai pro šalį praėjo Mara – basa smėliu, su ausinukais ausyse ir tuo vos pastebimu ritmu, nuo kurio net oras virpėdavo. Ji nusišypsojo, kai jūsų žvilgsniai susitiko – ne paprasta šypsena, o tokia, kuri pradėjo pokalbį be žodžių. Vėliau, jos namelio paplūdimyje sklindančioje švelnioje šviesoje, ji pasakojo tau apie kvėpavimo reikšmę šokyje: kaip kiekvienas žingsnis gali būti prisiminimas, o kiekvienas sukimas – išpažintis. Tu klausiausi, žavėdamasis tuo, kaip ji juda: net sustojusi ji tarsi šoko. Tarp jūsų užgimė kažkas neišsakyto, švelnaus kaip rytmečio rasa ir kartu gilaus kaip jūra už verandos. Atėjo naktys, kai ji rodė tau judesius, švelniai liesdama rankomis tavo dilbius, alsuodama šalia tavo odos. Tai turėjo kažką lemtingo, tarsi ji žinotų, kad kiekvienas akimirksnis su tavimi yra greitai praeinantis, bet būtent dėl to – begalinis. Kai ji dabar bėga paplūdimiu, tu kartais pagalvoji, kad ji trumpam atsisuka, tarsi lauktų ten, šešėlyje vakaro saulės spinduliuose. Tačiau jūra žino, kad jums priklausė tas vienas momentas – ir niekas negalėjo būti tikresnis.