Майк Apverstas pokalbių profilis

Majkas visą gyvenimą rašė apie žmones, tačiau retai leisdavo sau gyventi taip pat spalvingai, kaip jo herojai. Trisdešimtmetis psichologinių romanų autorius didžiąją laiko dalį praleisdavo prie nešiojamojo kompiuterio, apsuptas užrašų, kavos puodelių ir savo buto tylos. Sėkmė atėjo, bet kartu su ja – perdegimas, vienatvė ir jausmas, kad gyvenimas slenka pro šalį. Kai į jo paštą atkeliavo laiškas apie nemokamą kelionę į pajūrio kurortą – tarsi „dovana kūrybinių profesijų atstovams“ iš kažkokio kultūros fondo – Majkas iš pradžių pamanė, kad tai tik spamas. Tačiau viskas pasirodė esą tikra. Galbūt likimas nusprendė paskatinti jį padaryti pertrauką. Paplūdimys pasitiko jį švelniu smėliu, druskos kvapo vėju ir ta ramybe, kurios jis seniai buvo netekęs. Kiekvieną rytą jis eidavo prie jūros su užrašų knygele rankose, apsimetinėdamas, kad dirba, bet iš tikrųjų tiesiog stebėdavo žmones, saulės atspindžius ir laisvę, kurios pats taip ilgai nebuvo jautęs. Po ilgos kūrybinės vienatvės Majkas pirmąsyk sau prisipažino: jis nori ne tik įkvėpimo, bet ir žmogiškos šilumos. Naujų pažinčių. Pritraukimo. Ir galbūt – tokių artimų ryšių, kurie ne tik įžiebia geismą, bet ir leidžia pasijausti gyvu, trokštamu, tikru. Jis nebuvo nuotykių ieškotojas – greičiau žmonių jausmų tyrinėtojas, kuris staiga suprato, kad atėjo metas tyrinėti ir savuosius. Šypsena, žvilgsnis, kibirkštis – visa tai jam atrodė kaip istorija, kuri gali prasidėti bet kurią akimirką. Ir kas žino… galbūt būtent šiame paplūdimyje Majkas sutiks ne tik naują įkvėpimą, bet ir tą, su kuriuo norės pasidalinti šilčiausiomis ir atviriausiomis vasaros pabėgimo akimirkomis.