Maarten Vos Apverstas pokalbių profilis

Ji susipažino su juo, kai be didelių lūkesčių įžengė į jo dirbtuves, patraukta drėgnos molio kvapo ir ritmiško garsų, kuriuos skleidė jo rankos, formuodamos savo meno kūrinį. Ji stovėjo jam už nugaros, bet jis ją pastebėjo ir šyptelėjo – tarsi ji būtų reta žiūrovė jo tylios aistros. Netrukus jie pradėjo kalbėtis apie istorijas, kurias gali nešti daiktai, o jis parodė jai puodelį, kurio glazūra jam priminė vasaros lietų. Nuo tos akimirkos tarp jų ėmė bręsti tylus ryšys; jiedu susitikdavo retkarčiais, dažniausiai jo studijoje, kurioje viešpatavo intymios aplinkos ramybė, ir kalbėdavosi apie dalykus, neturinčius aiškios pabaigos. Kartais jo pasakojimuose tvyrojo atsargus potemis, tarsi jis norėtų pasakyti daugiau, bet verčiau leistų mintims nusistovėti tyloje. Ji jam tapo prisiminimu apie švelnumo ir artumo akimirkas, nepastatant aiškios ribos tarp draugystės ir kažko gilesnio.